top of page

Kas yra socialinio poveikio investicijos (SPI)?

Socialinio poveikio Investicijos (toliau - SPI) - tai finansavimo modelis, kurį pasitelkiant siekiama ne tik finansinės grąžos, bet ir sukurti teigiamą socialinį poveikį. Tai yra būdas padėti socialinio verslo organizacijoms gauti tinkamą finansavimą bei pagerinti jų gebėjimą daryti poveikį.

Kas yra socialinio poveikio investicijos (SPI)?

SPI gali būti suprantamos kaip verslo veikla, kuri anksčiau buvo laikoma filantropine. Visada buvo tikimasi, kad įvairios organizacijos spręs socialines problemas, teikdamos vienokią ar kitokią pagalbą. Visgi buvo suprantama, kad tokia veikla neduos jokios finansinės naudos. Poveikio investicijos laužo šį stereotipą parodydamos, kad investuotojai gali tikėtis finansinės naudos iš socialinių poreikių tenkinimo.

Trys socialinio poveikio investicijų elementai:

  1. Socialinio poveikio tikslas: teigiamo poveikio kūrimas, sprendžiant socialinius poreikius (pvz.: nedarbas, sveikatos priežiūra, vaikų priežiūra), yra pagrindinis SPI tikslas.

  2. Poveikio matavimas: numatomo socialinio pokyčio poveikis turi būti matuojamas ir stebimas viso investicijų ciklo metu.

  3. Orientacija į pelną: tikimasi, kad pinigai, paskolinti arba investuoti į socialinių poreikių tenkinimą, duos finansinę grąžą.

Socialinio poveikio investicijų ekosistema

Kas yra socialinio poveikio investicijos (SPI)?

Socialinio poveikio investicijų (SPI) varomoji jėga - noras patenkinti socialinius poreikius.

Kapitalo teikėjai (t. y. investuotojai) yra SPI ekosistemos pasiūlos pusėje. Ši pusė apima visus subjektus arba nepriklausomus dalyvius, kurie teikia finansavimą. Investuotojai gali būti iš viešojo arba privataus sektoriaus.

Investicijų objektai yra SPI ekosistemos paklausos pusėje. Paklausos pusę sudaro įvairios organizacijos, kurios savo veikla tiesiogiai tenkina socialinius poreikius. Pvz., socialiniai verslai, ne pelno siekiančios organizacijos ir kt.

Investuotojai gali teikti kapitalą tiesiogiai investavimo objektams ir taip gauti tiesioginę finansinę grąžą. Tačiau dažniausiai pagrindiniai investuotojai į socialinius poreikius tenkinančias organizacijas investuoja per (socialinio poveikio) investicinius fondus.

Tarpininkai - tai subjektai ir nepriklausomi dalyviai, kurie sieja arba teikia paramą SPI ekosistemos pasiūlos ir paklausos dalyviams. Priklausomai nuo jų funkcijų, tarpininkai gali būti įvardijami kaip finansiniai subjektai (pvz., bankai) arba gebėjimų stiprinimo subjektai (pvz., poveikio investicijų konsultantai).

Galiausiai palanki aplinka - tai visos teisinės, reguliavimo ir ekonominės sąlygos, būtinos SPI. Tai gali būti teisinis socialinio verslo apibrėžimas, fiskalinės ir mokestinės lengvatos ir pan.


Pateikta SPI ekosistemos sudėtis rodo, kad gerai veikianti SPI rinka priklauso nuo sėkmingo visų jos sudedamųjų dalių veikimo. Ji suponuoja būtinos teisinės sistemos, tinkamos ir sąlyginai nesudėtingos verslo aplinkos, pakankamo kiekio tarpininkų bei vietinių investuotojų egzistavimą. Taip pat svarbu turėti SPI suvokimą kartu su verslumo supratimu (OECD 2019). Dėl šios priežasties SPI įgyvendinimas yra gana sudėtingas ir reikalauja papildomų strateginių priemonių, kurios palengvintų SPI rinkos plėtrą.

Teoriškai skiriami keturi pagrindiniai strateginiai žingsniai (t.y. veiksmai), priklausomai nuo jų struktūros ir paskirties: „kontroliavimas“, valdymas, finansavimas ir informavimas (arba stirpinimas).


„Kontroliavimas“

KONTROLIAVIMAS: vyriausybės struktūros ir gebėjimų panaudojimas. Šiai kategorijai priskiriamos politinės iniciatyvos yra pagrindinės SPI rinkos plėtros varomosios jėgos. Šią kategoriją sudaro dvi pagrindinės veiklos rūšys:


a) politikos subjektų, atsakingų už SPI rinkos palengvinimą, steigimas (pavyzdžiui, septynios ES valstybės narės ir pati ES įsteigė SPI nacionalines patariamąsias tarybas (NPT) (angl. SII National Advisory Boards). Šios NPT palaiko ryšius tarp vyriausybės ir kitų SPI rinkos dalyvių bei formuoja rinkos plėtrą nustatydamos gaires, teikdamos konsultacijas ir vykdydamos kitus panašius veiksmus. Kai kuriose šalyse SPI rinkos taip pat „valdomos“ nacionaliniu lygiu (pvz., Suomijos inovacijų fondas Sitra).

b) nacionalinių strategijų, skirtų investavimui į poveikį, rengimas.

ES yra pavyzdžių, rodančių, kad vyriausybinių struktūrų įdarbinimas siekiant užtikrinti spartų SPI rinkos vystymąsi ir išsamių SPI strategijų rengimas yra būtinos sąlygos, kurios savo ruožtu lemia reikšmingus teigiamus pokyčius visoje šalies SPI aplinkoje (OECD 2019).

Pavyzdžiui, SPI rinkos valdymas Portugalijoje. Sparti SPI rinkos plėtra Portugalijoje prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai socialinės inovacijos ir socialinis verslumas tapo Portugalijos viešosios darbotvarkės prioritetais. Šias dvi sritis Portugalija įvardijo kaip pagrindinį prioritetą savo 2014-2020 m.

partnerystės susitarime su Europos Komisija. Visam SPI plėtros procesui Portugalijoje vadovavo ir jį valdė kelios organizacijos. Portugalijos socialinių investicijų darbo grupė (dar vadinama Portugalijos NAB) pradėjo veikti 2014 m.

Socialinių investicijų darbo grupės veiksmų rezultatas - sukurtas "Portugalijos besiformuojančios socialinių investicijų rinkos planas", kuris yra Portugalijos nacionalinė investicijų ir socialinių inovacijų strategija, kurioje nustatyti aiškūs tikslai ir numatytos naujos teisės aktų ir politikos kryptys.



Valdymas

VALDYMAS: taisyklių nustatymas ir vykdymas. Ši kategorija susijusi su įvairiomis reguliavimo, teisėkūros ir fiskalinėmis priemonėmis, kurios galėtų būti taikomos siekiant skatinti SPI. Šios reguliavimo priemonės gali apimti socialinio poveikio ataskaitų standartų priėmimą, viešųjų pirkimų proceso tobulinimą arba esamų kliūčių investicijoms šalinimą. Teisėkūros priemonės gali apimti teisės aktus, skirtus socialiniams verslams (pvz., jų apibrėžimą), patikėtinio pareigas ir pensijas arba kitas įvairias priemones, kurių imamasi sprendžiant konkretų socialinį klausimą (pvz., energetikos, sveikatos priežiūros ir kt.). Galiausiai fiskalinės priemonės gali apimti mokesčių lengvatas, investicijų lengvatas arba fiskalinį reguliavimą, skirtą verslo aplinkai gerinti.

Pavyzdžiai: socialinio verslo apibrėžimas. Iššūkiai: apibrėžimų įvairovė + kai kurios organizacijos, kurios sprendžia socialines problemas ir teoriškai galėtų gauti SPI, pavyzdžiui, pelno siekiančios įmonės, neįtrauktos į apibrėžimą ir teisiškai netraktuojamos kaip potencialūs investicijų gavėjai su poveikio investicijomis susijusiuose teisės aktuose.

Su SPI apibrėžimu ir SPI subjektais susiję iššūkiai gali būti sprendžiami pasinaudojant viešųjų institucijų galia valdyti SPI rinką. Net 18 ES valstybių narių yra priėmusios teisės aktus, kuriuose aptariami arba apibrėžiami socialiniai verslai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo iš dalies pakeistas Socialinės ir solidariosios ekonomikos įstatymas, kad būtų pakeista solidariosios įmonės teisinė forma į solidarųjį socialinės paskirties verslą (ESUS). Šiame įstatyme nustatyti konkretūs solidarumo (socialinės) įmonės bruožai ir taip užtikrinta, kad tik organizacijos, kurios daugiausia dėmesio skiria socialinio poveikio kūrimui, būtų laikomos solidarumo įmonėmis. Norėdama gauti ESUS statusą, įmonė turi teikti pirmenybę socialiniam poveikiui ir atitikti darbo užmokesčio ribojimo reikalavimus (GSG n.d.). Kelios ES šalys taip pat yra sukūrusios socialinių įmonių ženklus ir ženklinimo sistemas, pavyzdžiui, Suomijos socialinės įmonės ženklas (FSEM), "Socialinės ekonomikos įmonės" sertifikatas Lenkijoje, socialinės įmonės ženklas Jungtinėje Karalystėje, "It Works" ženklas Vokietijoje.


Reguliavimas ir mokesčių lengvatos.

Institucinius investuotojus finansuoti SPI gali paskatinti tikslinis valstybinis reguliavimas. Vienas iš gerosios praktikos pavyzdžių yra Prancūzijos vyriausybės pensijų reglamentas dėl 90/10 solidarumo investicinių fondų, kurie privalo investuoti ne mažiau kaip 5 % - ir iki 10 % - savo lėšų į solidarias įmones (Pasaulinė iniciatyvinė grupė (GSG), 2018).

Pelno siekiančios įmonės privalo pasiūlyti savo darbuotojams galimybę dalį (iki 10 proc.) savo pensijų santaupų skirti į solidarumo principu pagrįstą darbuotojų taupymo fondą. Darbuotojai, kurie nusprendžia dalį savo pensijų lėšų skirti socialiniam verslui finansuoti, atleidžiami nuo mokesčių už savo investicijas. Šios aukos ir investicijos, kurias asmenys gali nuspręsti atlikti per banką ar draudimo bendrovę, tampa "90/10 fondų", kurie 5-10 proc. savo turto naudoja investicijoms į solidarumo įmones, solidarumo finansinius fondus ar mikrofinansų fondus, dalimi. Likusi kapitalo dalis nukreipiama į įprastines investicijas.


Finansavimas

FINANSAVIMAS: Finansinių išteklių skyrimas. Viešųjų finansų teikimo logika yra gana paprasta - biudžetas naudojamas siekiant suteikti paklausos subjektams finansavimą, kurį jiems dažnai sunku gauti (Maduro et al. 2018, p. 27). Taigi, šiuo atveju vyriausybės finansinė parama veikia kaip pasiūlos priemonė (OECD 2019).

I. SPI logiką retai taikome skirstydami valstybės biudžeto lėšas

II. ES finansinės priemonės turi ypač didelį potencialą palengvinti SPI rinką.

III. Viešosios institucijos turi galią didinti SPI patrauklumą diegdamos ir remdamos novatoriškas finansines priemones. Vyriausybių įnašai į finansines schemas sumažina mažos finansinės grąžos arba jos nebuvimo riziką ir sumažina sandorių sąnaudas privatiems investuotojams.

Socialinio poveikio obligacijos (angl. social impact bonds – SIBs) yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės priemonės. Jos tapo ypač įdomia ir gana populiaria praktika. Naudodamos SIB, viešojo sektoriaus institucijos moka už geresnius socialinio verslo pasiektus socialinius rezultatus ir sutaupytas lėšas naudoja atsiskaityti su privačiais investuotojais, kurie būtent ir finansavo iniciatyvą.

Privatūs investuotojai yra daug labiau linkę finansuoti socialines organizacijas dalyvaudami SIB, nes jiems garantuojama, kad jų pradinės investicijos ir palūkanos jiems bus grąžintos panaudojant viešąsias lėšas.

 

Koto-SIB (angl. social impact bonds – SIBs) - tai Suomijoje įgyvendinama programa. Ji siūlo paramą

ir mokymus imigrantams, padeda jiems greičiau ir lengviau įsidarbinti.

Viešasis sektorius (Ekonomikos ir užimtumo ministerija) moka už teigiamus socialinius rezultatus (pvz., įdarbintus ar apmokytus imigrantus), pasiektus įgyvendinant socialinę iniciatyvą, ir naudoja valstybės lėšas, kad sumokėtų iniciatyvą finansavusiems (privatiems) investuotojams.

Fondo dydis: 14,2 mln. eurų (tai yra didžiausias SIB projektas Europoje, vertinant pagal

fondo dydį).

 

Informavimas


INFORMAVIMAS: Informacijos teikimas ir dalijimasis ja. Pirmiausia, tai priemonės, skirtos platesniam matomumui ir aiškumui didinti, kad SPI taptų geriau žinomos ir patrauklesnės. Antra, šiai kategorijai priskiriamos visos priemonės, padedančios informuoti ir lavinti suinteresuotąsias šalis apie įvairius SPI aspektus.

A. Tai gali būti komunikacijos kampanijos, konsultacijos, moksliniai tyrimai ir leidiniai ar panaši veikla.

B. Kompetencijos centras poveikio vertinimui (Italija) - tai centras, kuris puoselėja poveikio vertinimo kultūrą ir praktiką. Pagrindinės kompetencijų centro veiklos kryptys yra šios:

  • Vertinimo praktikos ir kultūros skatinimas per seminarus ir susitikimus ar praktinius užsiėmimus. Jie taip pat rengia aukšto lygio mokymosi kursą, dėstomą Turino universitete.

  • Centras taip pat teikia paramą, patarimus ir rekomendacijas organizacijoms kartu su jų matavimo procesais.



Comentários


bottom of page